aštranagis

aštranãgis, -ė smob., adj. (2) 1. Nč žr. aštrianagis: Tu vanageli, aštranageli, nekrauk lizdelio viršuj medelio, papūs vėjulis, išlis lietulis, nebus tavo vaikelių, aštranagelių (d.) Prng. 2. kas greitai, gražiai ką padaro: Vaikas aštranãgis – ką nutvers, vis padirbs Lkš.